Kampelis jaukus, ir širdelei pakanka
To dvasios lietimo ir sielos troškimo
Išdėstyt kitiems, kas esybei nutinka,
Kai dangiškos jėgos atsiunčia kvietimą:
Nutirpsta ranka, gal dar sujuda pirštai,
O sielos virpėjimas mielas, toks gyvas,
Širdis apsupta to gerumo – jo tiršta,
Nes meilė paleidžia stebuklinguosius syvus.
Ne viską, ne viską gali aprašyti,
Kai dieviški pirštai tau veidą išglosto,
Malone, gerumu, skanumu kaišyta,
Nulenkusi galvą, dar lauki, dar glosto...