Pažvelk, mamyte, tu pro langą – 
Akacija tau šypsosi balta balta,
Bet tavo akys skausmo jau užmerktos
Ir lūpos netaria: „Sveika!“

Pavargę rankos jau neapkabina,
Veide jau gęsta šypsena,
Tiktai širdis krūtinėje dar spurda
Ir plaka meile mums begaline.