Būna, kad naktys kvepia ajerais
Ir šnabžda tavo išgalvotą pasaką.
Joje dangaus tu atspindžių dairais,
Randi ir upėj melsvą žvaigždę pasieki.
 
Šalia kita žvaigždė ir dar kita –
Lyg mėnesiena tiestų margą kilimą...
Esi kitur... Ir tavo planeta
Naivi, nes netgi tamsią naktį mylima.
 
Tiktai tikrovėje vilties nėra –
Skalauja bangos praeitį sudužusią,
Į akmenis atsimuša gėla
Atodūsiais pavirtus – vėjo ūžesiu.
...................................................................................
 
Ir vėl tu čia – kur šnara ajerai:
„Tiesa tikėjime, net jeigu tai – iliuzija...“
Ir tu tiki. Tiki nakties kerais
Gyvenimą dalindamas per pusę jau...