Paklausk savęs
Kodėl nebrangini dienų saulėtų,
Žmogaus, kurio šilta ranka šalia
Paglosto švelniai nugarą iš lėto
Ir nuramina, kaip žolė žalia.
Kodėl dairaisi kito, naujo kelio?
Ar ieškai rožės be spyglių?
Gal negali gyvent be melo?
Kam tiek prisėjai dilgėlių?
Kai horizonte debesys tamsiausi,
Kai stūgaus languose šiaurys,
Likimo deivės nepagausi,
Šitoj kovoj tik vienas tu karys.
Tik nesiskųsk ir nedejuoki,
Kad laimės taip ir neradai.
Kad buvo maža tyro juoko,
Kad širdyje vieni randai..
.
Atsakymus juk pats gerai žinai.