mūsų  vasarai reikia gėlių
nenuskintos turi žydėti
tarp dviejų miestų  pritrūksta kelių
arba jie dar nepažymėti
minčių pėdsakais slenkam lėtai
juk nebereikia skubėti
o atmintis tokia pikta kalė
savo darys –
net nereikia norėti
apsirenkime žiedlapių rūbais
sudaigstytais voratinklio gijomis
šitai vasarai jau neberūpi
kad iš jaunystės ligų pagijome
šitai vasarai nereikia trukdyti
ji pati prisirinks sau medaus
mes sustoję ties greitkeliu
rytą
paragausim
tegul ir kartaus...