O vis tik gražu

Kai mėlynas vakaras slenka
Per sietuvas pievų žalių,
Svaja tiesia draugišką ranką
Ir vedasi savo keliu.

Tebus tas lėkimas neilgas
Kaip posmas dainos mylimos,
Kai vėjai šukuos lauko smilgas,
Kai ilgesiu klevas šarmos.

Tebus džiaugsmas tas ir mažytis
Tarytum lašelis rasos,
O vis tik gražu, kai jis švyti
Ant smilgos šluotelės sausos!..
Žalvarnė