Kaip miela gera, kai aplink darna!
Nors namas senas, kiemas, sodas žydi,
Rytais maloniai kvepianti mamos kava,
O tėtis mylinčius žvilgsniu mokyklon lydi.
 
Baugu ir liūdna, tėčio kai nėra...
Nėra kas pataria ir pabara, paguodžia...
Kada sunku – tėtis visada šalia
Ir rūpesčiai tuomet visai kitaip atrodo.
 
Šių laikų vyrai rodos man – minkšti...
Bijo atsakomybės ir prisirišimo...
Meilės nėra, jausmai jų netikri...
Būna kartu iki vaiko gimimo.
 
Oi, vyrai, vyrai!.. Tėčiai... Nepamirškit niekad,
Kad jūsų laukia, ilgisi vaikai.
Jų širdyse ir džiaugsmą, skausmą jūs paliekat,
Žaizdas kraujuojančias, negyjančias ilgai.
 
Tėti, ateiki, apkabink, kol laukiu,
Kol meilė neapykanta nevirto...
Ateik, kol tavo vardą naktimis dar šaukiu,
Kol dar prisiminimai gražūs neištirpo.