Į tave krypsta pėdos birželio, 
Aušta ryto rausvi apžavai, 
Gal žinai, gal žinai, kur nuėjo 
Vienuma, kai manim gyvenai.
Kai dalinomės alkstantys duona
Ir žymėjom į laimę kelius, 
Nieko mudviem dangus nežadėjo, 
Tik našta sunkiai slėgė pečius.
.....................................................
Į tave krypsta pėdos birželio, 
Kai aplinkui vaiski žaluma, 
Nepraeik— tyliai kuždant girdėjau,
Kol dar vasara mūsų gyva...