Ankstyvas rytas, draikos baltas rūkas
Aukštai virš marių prieglobsty salos.
Saulėtekis tartum iš atviruko –
Skaidri idilė bundančios gamtos.
 
Kitapus – iš dangaus aukštybių
Į žemę žvelgia debesų piemuo.
Jauki tyla, svajų verta ramybė,
Paukštukų trelės, teškantis vanduo...
 
Galiu žiūrėt, kaip švelniai bangos gūra
Ir dūžta atsimušusios krantan.
Čia mūsų marios, mūs mažytė jūra –
Pasididžiavimas ir miesto, ir Lėvens.