Kai šventė atkeliauja į namus,
Išpuoštus dvasioj, sutvarkytus sieloj,
Širdies tuksenimas tolygus ir ramus –
Puotos sulaukti gera, šitaip miela.
Ramybė dengia baltai stalą,
Malonė jai tarnauja dangaus indais,
Meilė taip jaudinas, žiūrėk, pabalo,
Gal džiaugsmas lekia ne tais tiltais?
Nurimkite – prabyla net dangus —
Tik paklausykit – romiai širdis plaka,
Juk šis momentas žmogui toks svarbus,
Vyks pokalbis – širdys į širdis šneka...