Toli jau blėso tos laimingos dienos,
Kai dar su sauskelnėm lakstei po pievas,
Tavom akim pasaulis buvo rožinis –
Dabar – tai tik tuščia vieta tavam kūne.
---------------------------------------------------------
Juodbruva strėlė smigo į krūtinę
Ir sužeidė jaunuoliui karštą širdį.
Iš skausmo, nevilties jinai pamėlo,
O sausos ašaros tekėjo veidu tyliai.

Ir aitrūs žodžiai apkartino jam sielą –
Tvirtai stovėjo jis prie mūro sienos.
Atleisti nepajėgia protas
Už nuodėmę, kuri pajuodo vakar.

Juoda tamsa akis jam dengė –
Prie lango ji ilgai stovės
Ir šviesą slėps nuo mylinčios širdies, –
Ji kūtvėla, o tu – tamsos karys.

Ištiesęs ranką tu pasiekt norėsi
Danguj užgesusią auksinę žvaigždę,
Bet mažas rausvas saulės žiburėlis
Jau leisis kartu su kapinių tyla.