Toks amžinas ir tikras
Pakylėjimas aplanko...
Delnais ramybę gaubsiu nuo šalnų,
Kad meilė būtų čia.
Čia jos vis lauksiu
Prie pelargonijom pražydusių langų.
Į šventę palydėsiu –
Žydi laikas.
Skubėjimo tėkmėj šaknis jaučiu.
Aš nekenčiu atokvėpio kasdienio,
Kai dienos ilsta ant išdžiūvusių akių.