Esu viena iš smilgų pakelės,
           išdygusi ant kelkraščio smėlėto,
nors ir trapiu gyvenimu žolės,
           dėkoju Tau už man paskirtą vietą,

kur aš galiu kasdien prie kelio augt
           ir gerti Tavo meilę – saulės šviesą –
tik vieno, Viešpatie, Tavęs prašau –
           neleisk iškeist Tave į kelio tiesą,

neleisk apaugti dulkėm pakelės –
           tom nuodėmėm smulkiom kasdienėm,
uždengiančiom regėjimą širdies
           ir smilgą sudžiovinančiom į šieną...

Ateiki, Viešpatie, lietum nuplauk
           tas dulkes ir šviesa skaisčia pagirdyk,
kad vėl jėgų turėčiau kantriai augt
           ir būti smilga pagal Tavo širdį.

Esu aš Tavo smilga pakelės,
           nes Tavo nuprausta ir numylėta,
todėl džiaugiuos žaliu džiaugsmu žolės,
           dėkodamas už man paskirtą vietą.