Prikalsiu prie medžio gegutę, kad žaliais lapais išsiskleistų. Vainiką raudoną prie snapo prisegsiu, kad dar ir kvepėtų, o po tai kai numirs iš kiaušinių svetimų užauginta nebarstys po lizdus atžalų, su savim sužaliuos gegutės šakom, kurių niekam niekad neįstengs atiduot.