Perskaityki mane nuo plaukų
iki pirštų galiukų,
Kad pajusčiau viduj,
ką žvilgsniu pasakei.
Geidulinga gėlė išsiskleidusi
lūpų kampučiuos
Suvilios švelnumu ir užklos
prabangiais nėriniais.
 
Paklausyki tylos – joje begalės
mano kaprizų.
Argi nori juos keist
ir šalia tobulybę turėt?
Aš – dangaus dovana,
patikėtas likimo siurprizas,
Tik mylėt nenustok
ir jisai dieną naktį žibės.
 
Dovanoki save – nuolat skubantį,
skaudžiai gruboką.
Aš tik šokantis tavo
jausmų atspindys...
Krinta šilkas po kojom...
Meldžiu – nemiegokim!
Negesinkim šviesos!
Ir prašau, reikalauju:
Skaityk!