Sumerkė gluosniai kojas
Į upelio vandenį ramų...
Linguoja liūdni, galvoja:
Kodėl ant kranto gyvena?

Abu iš kuolų išaugo –
Žaliuoti nebuvo liepta,
Tik uoliai laikyti ir saugot
Medinį linguojantį lieptą.

To liepto seniai neliko,
Upelis užžėlė, nuseko,
Tai kuždasi gluosniai tykiai:
Kam juos paliko prie tako?