pamąstymai

jei kas man kada pasakytų
rinkis teisingą gyvenimo kelią
jei kas leistų sau pasiimti tai
ko troško mano  širdelė
ką aš daryčiau iš tokios laimės
tikriausiai nieko nenumatyto
nes neišmokau gyventi be meilės
o ji ir klystkeliai – arti vienas kito
gal kas nubrėžtų  man tikslų atstumą
nuo jaunystės iki  dabar
kur nepajusčiau skaudžių nelygumų
ir nereikėtų rizikuoti  „va bank“
tik prašau meilę palikti
galit grąžinti sunkiausias ligas
man vaikų neatimkit –
mano kelias be šito niekur neves
išdavysčių nereikia
norėčiau be melo
skaudžią tiesą lengviau suvaldau
grubių žodžių nebeatmenu
tai gal nieko nereikia
palikit kaip buvo manau
nevarkit nekeiskit  nes dar nežinia
jei upės vagą nukreipus į kalną
ar bangos vilnytų tvarkinga eile
teisingas  gyvenimo kelias ne mano...
adria