Ištroškęs ieškau vėl Tavęs, nors ir vėluoju...
           Neleisk pražūti, Viešpatie – mane priimki,
palieski širdį gydančiu Žodžiu gyvuoju
           ir jo tėkmėj mane kaip krikštui panardinki.

Atleiski, Viešpatie, kad nuo Tavęs nutolęs
          buvau ir užgesau, kaip tas žibintas,
kurio teliko tik juodai aprūkęs molis,
           prisiminimų pelenai ir dūmai – tuščios mintys...

Užpildyk tuštumą many, kaip tą žibintą
           aliejum savo taip, kad šviesti nenustočiau
ir Tavo meilės uždegtas, jos ugnyje mėgintas
           vien tik Tavęs nakty, vien tik Tavęs ieškočiau...