Kokia tamsi žmogaus širdis,
Ar dar turi vilties, Žemiete?
Klausiu, nes nebežinau,
Ar dar ilgai mums teks kentėti...

Tavo veidas toks nelaimingas,
Kam tau dar mylėti?
Tavo siela jau supuvo,
Kam lavoną tempti?

Eina metai, keičias žmonės,
O kaip tu, Žemiete?
Ar išdrįsi dar pakeist
Savo norą likti?

Nepamiršim mes tavęs –
Ne tokie menkystos...
Užmelsk Dievybės mums stiprybės,
Kad ramybę rastume...

Nešk likimą ant savo delno,
Būk jo šeimininkė...

Jau ruošiuos pasitikt lemtį,
Nesgi aš Žemietė...