Ak, tu žalio medžio kryžiau,
Kaip tave aš nešti ryžaus?!
Vis galvojau – laikas eis
Ir tave tikrai pakeis.
Iš tikrųjų – laikas ėjo,
Mano kryžius vis sunkėjo...
Jau pakelti negaliu,
Greit pavirsiu smūtkeliu.
Nežadėk ir neprisiek –
Palieku tave vis tiek!