Neatsisveikinu – tiesiog nėra tam žodžių,
Nors krentant žiedlapiams dainuoja vėjas...
Vienatvę saulės spinduliai praskrodžia –
Geguži, juk tavęs aš nenorėjau.
 
Aš nenorėjau, kad ateitumei apkvaitęs
Alyvomis, kurios vis tiek nuvysta.
Geriau rašyk ant sienos mažą raidę –
Tik vieną „m“, kuri man reiškia viską.
 
Ir be taškų, be daugtaškių, šauktukų –
Juoda anglim tiesiog ant senų plytų.
Aš mintyse padauginsiu ją dukart,
Nes buvom dviese... Jei staiga nulytų,
 
Pridengsiu delnu – juk išsaugot tenka
Kažką daugiau, nei likę mūsų dienos.
......................................................................................
 
Geguži, koks gražus tu... Bet koks menkas,
Jei negali rašyt anglim ant plytų sienos.