Paniūniuok, kai vėjai naktį
plėš rudens lapus,
apvyniok su drobe — plaka —
koks tavo dangus skaidrus.

Pakartok, kad lis rugsėjis,
kad sustings žolė šalna
ir kad žvaigždės gruodžio naktį dega, dega.
Numalšink, nuramink, prašau, mane.

Atsistosim į šešėlį —
paukščiai kraus lizdus.
Šįkart pievos — dega, dega.
Vis tiktai koksai skaidrus
— tavo dangus.