Už lango vėjas rudens smuiką virkdo
Ir ilgą rūsčią žiemą pranašauja.
Pagarsina melodiją, pritildo
Ir čirpina tą pačią vėl iš naujo...

Širdy nyku. Po žilą galvą naršo
Neramios mintys, siautulys grasus...
– Ei, vėjau vėjau, groji tu be falšo,
Bet nutylėdamas linksmus garsus.