Slaptame savo podėly vakar radau pasikorusią pelę,
Tad nusprendžiau atverti langelį, kad musės kaip viešnios atskristų.
Tūlą šitoks neturtas erdvėm atsivėrusiom linksminti gali —
Gyvas bus pavyzdys, kuo gi skiriasi nuogas nuo pliko.

Tarp kudlotų minčių pasiklydau idėjos ieškodama,
Bet radau ten smulkmės negaliojančių šiandien valiutų
Ir juokiausi, kvatojau, kol siūlės braškėt ėmė šonuose.
Ak, vargšelė pelė — pas kaimyną gyva gal dar būtų.

Nešiu jam dovanų pelę kaip pranašumo įrodymą.
Jau matau, kaip žvilgės prinokinta puikybe jo plikė.
Už dosnumą, žinau, po mirties bus atseikėta kruopomis,
Bet juk musės be ačiū kaip pelnas grynasis man liko.