Vyšnių sniegas

Sninga, vyšnios žiedlapiais sninga...
Bąla takas,  pakilusi sodo žolė.
Taip trumpai džiaugiausi laimingas,
Juk galėjo, ilgiau dar galėjo žydėt.
 
Lėtai slenka ruduo, jo sužvarbusios dienos,
Ilgos valandos gruodžio nakties,
Vien pavasario žirgas visad pralekia šuoliais,
Žalių karčių nespėji paliest.
 
Ko taip skubinas laikas — neskirta žinoti,
Kai puošiasi žemė žiedų vainiku.
Vos pradėsi jais džiaugtis, ne vien tik sapnuoti,
Žiūrėk, jie jau krinta po kojom sniegu.
 
Kiek prašytum — sustok! Nesustos bėgti dienos,
Nesulėtins ir saulė sukti metų ratus.
Nuvilnys žiemkentėliai, nužydės aukštos liepos,
Žvelgs į žemę žvaigždėtas rugpjūčio dangus.
 
........................................................
Sninga, vyšnios žiedlapiais sninga,
Šiltas sniegas netirpsta delne.
Švelniai glaudžias, į plaukus krinta,
Lyg norėtų paguosti mane.
skroblas