Jau užmigai, dukrele? Matau – miegi ir lūpytėmis čepsi. Gal saldainių fabrike esi?
Rankutėmis moji – gal kaimą sapnuoji, museles vaikai? Kartais kojytėmis pasispardai – gal pieva bėgi mūsų – tėvelių pasitikti?
Paliečiau tave, nepajutai, nušluosčiau rasotą veidelį. Miegok, mažyte, tave saugos mamytė.

---------------------------------------------------------------------------

Mikaelis Aivanhovi: „Norint išauklėti vaiką, nepakanka atiduoti jį į mokyklą, kad ir pačią geriausią.
Jei namuose vyksta ginčai, tėvai niekad nesugebės tinkamai išauklėti savo vaiką. Tokiose šeimose augantys vaikai yra nervingi, jaučia disharmoniją. Tik tinkamai, su meile ir pagarba išauklėtas vaikas darys stebuklus ateityje. Tėvai dažnai mano, kad vaikas dar mažas, nesupranta, tad galima elgtis kaip norima.Vaiką reikia gerbti, mylėti ir jokiu būdu jo neniekinti, išvadinus tinginiais, nemokšom... Net kai vaikas miega, tėvas ar motina (ypač motina) turi įsitaisyti greta jo lovelės, glostyti miegantį ir kalbėti gražius žodžius, kilnias savybes, kurias jis turėtų išsiugdyti. Taip jie įvestų į vaiko pasąmonę vertingus elementus, kurie vėliau jį apsaugotų nuo klaidų.
Svarbiausia – patys tėvai turėtų rodyti pavyzdį, niekada vaiko nemušti, užtenka pabarti, sąmoningai su meile pamokyti. Bardami vaiką, atkreipkite dėmesį ir į savo žvilgsnį. Jūsų žvilgsnis neturi reikšti pykčio, priešiškumo, nes vaiko atmintyje tai išlieka ilgai, o neapykanta gimdo neapykantą..."