Pavertęs paukšte raibąja
susuko man lizdą likimas
surinkęs paliktas skiedras
naktyje parklupdytoje girioje
sušildęs saulei tekant
įsupęs vakarui sėlinant
lakštingala būti prisakęs
tik giesmę pamiršo įdėti
gyvybę rievėtame medyje
žiedais atgaivina pavasaris
rudenį lapai išduoda
apnuoginę esamą netektį...