Užbūrėm vienas kitą pažadais,
Tik ar pavyks tą mums pasiekti?
Tu toks šaunus, giries darbais,
Žadi kąsnelį laimės atsiriekti.

Aš nesigirsiu, nors žinau,
Ir aš pora Tau - visi mato.
Todėl nuoširdžiai Tau sakau:
– Mes esam žmonės du naujosios eros rato...

Aš mėgstu humorą, Tu – svajones,
Aš geriu vyną, Tu – degtinę.
Iš ryto gydomės abu,
Aš keikiu valdžią, Tu – kaimynę.

Tu valgai viską taip aštriai,
O aš į maistą dedu mėtą.
Žinau, apsirengi vikriai,
Ir aš išsiruošiu per pietus.

Tu neturi visai dantų,
Pas mane kokie penki likę.
Už tai Tu pyksti ant visų,
Ir gąsdini praeinančią panikę.

Žiūriu, tikrai tokie panašūs
Tik du šioj žemėj ir telikę.
Pas mane ilgos, ilgos kasos,
O Tu sviestuku tepi plikę.

Mes – du skrajūnai, du balandžiai,
Tarp mūsų viskas tartum žydi.
Todėl gyvename mes sklandžiai,
O mūs kaimynai mums pavydi...