Tai žvėrį, tai paukštį
Savyje mes turim –
Sakykim, gyvūną.
Iš šono kai žiūrim,
Vieni – labai mielą,
Kiti gal negražų...
Net keista, bet esam
Į juos mes panašūs.
Kas išore savo,
O kas – vidumi,
Kas savo kalba,
O kas širdimi.

Kas rausia ir knisa –
Ir visada randa!
Kas saugo, globoja,
O kas – skaudžiai kanda.
Kam reikia nedaug,
Bet kokybiško peno,
O kas savo noru
Šiukšlyne gyvena.
Kai kas ir sparnuotas,
Bet žemėj ropoja,
Kai kas –  jau padangėj,
Nors pats ir be kojų.