Vėjas šiandien kitoks, jis neišpučia burių
Ir aš tyliai dreifuoju prie meilės krantų.
Bangos šilko plaukų tavo protą užbūrė,
Pirštų šokyje gimsta laiškai be raidžių.

Būki šiąnakt spalvotų sapnų kapitonas.
Akys slysta tavų marškinių sagomis.
Vien nuo žvilgsnio saulėlydis tampa raudonas,
Netikėtai užmerkia akis bučinys.

Ant pečių baltos plunksnos žuvėdrų pabyra,
Kojom slysteli drėgnas viliokis žaltys.
Undinėlės kvatodamos sujaukia tylą –
Ach, ramiau jūs! – Tai mano naktis!..