Po trispalve stoviu gracingai,
Džiaugiuosi esanti savo Tėvynėj.
Kiek vargo ji savy kentėjo,
Kiek skausmo giesmių į užmarštį palydėjo.
 
Jau beveik šimtmetis prabėgo,
O aš vis dar girdžiu, kaip ta laimė skambėjo!
Išsivadavusi iš grobuonių nasrų,
Lietuva priminė, kas yra iš tiesų!
 
Juk ir galingiausi kažkada paslysta,
Juk ir stipriausi pameta ryžtą.
Garbingi tie, kurie sugrįžta,
Kai visi jiems pranašauja tamsos šydą!