Dievo dovana

Virš pievos minkštas sidabrinis rūko peniuaras,
Velėnos tvarsčiai ant senų takų.
Lauk bado prakeiksmo, jei daržo nesuaręs
Pramist ruošies su elgetom kartu.

Jauti, kaip saujoje nerimsta — trupa grumstas
Lyg ten glūdėtų dyvina jėga?
Aistringos giesmės kaip į triukšmą drumsčias
Tarsi pavasaris ne laikas, o liga?

Pakyla saulė, kontūrai ryškėja,
Suplyšta rūkas žibančiais lašais.
Per lauką eina išdidus sėjėjas —
Dabar kruti, tai duonos neprašai.

Kelintas pojūtis tavy tas žemės jausmas?
Ko darbo stygius peršti it niežai?
Turtinga siela lyg derlingas laukas,
Neišmatuojama hektarais ar maišais.

Ten — gyvastis. Lašely — vandenynas,
Nors supakuotos viltys gemaluos.
Sulauksi derliaus? Vienas Dievas žino.
Neprakaituosi — Jis tikrai neduos.
Nijolena