Debesėlio sparnuos subangavo laukimas,
Pagarbiai rytą atnešė saulė.
Žalčialunkis pražydo, bruknienojai nuščiuvo
Žalio, kvepiančio miško pasauly...
Skambės žingsniai ir vėlei užburtam rate,
Virpės juokas, pabudęs laukymėj...
Baltas angelas saugos tave –
Atminties jo juk nieks neištrynė.
Ir siūbuos saulės diskas aukštai,
Galvą suks pienių švytinčių rytas.
Mes išeisim, ir mūsų nebus,
Kai nušvis vėl saulėtekis kitas.