Dar neapgirtę šiluma žiedai —
Nedrąsiai žvalgosi iškviesti šokiui.
Kai vėjo įsupti iškris kerais,
Kvapais, spalvom — drugiais plasnoti.
Dar tik pradžia — viltis kelius nutiesus,
Sustoja žvilgsnis svajose...
Bėgimas laiko, akimirkas pamiršęs,
Dvelksmu nektaro bičių sparnuose
Vis kyla saule ir darbais nusėja...
Lyg skruzdėlynas krebžda šylančioj erdvėj.
Ir ta širdis, vienatvėje paskendus,
Plasnoja, skrenda, nardo lyg žuvis.
Auksinė — kol gyva — ji pildo norus.
Troškimai veja vienas kitą bangele.
Paglosto vėjas galvą — nuramina.
Viskam bus laikas — Dievo tam valia.