Pasijusti mažute ir nupiešt mamai gėlę,
Kažkokia apskritutė... bet mamai širdį sugėlė,
Juk žiedelis gražus, gal spalvų kiek mažoka,
Nėr žolės... nepražus, nors gėlytė keistoka.
Bučiavau nuoširdžiai – gera mamą myluoti...
Tai keisti paširdžiai – liejas ašaros skruostais.
Išmokti mintinai, susipynė ir žodžiai,
Mamos dieną nūnai – tik žiūriu į ją godžiai.
Ir tada susikaupus, bėriau mamai į širdį –
Mama, šventės sulaukus – būk sveika, myliu, girdi?
..............................................................................
Išsilieję jausmai... gal diena per šventa?
Kur mamytės šauksmai? Danguj vieta skirta...
Angelų chore ji gieda šlovę Karaliui,
Svajos(e) mama guvi – džiaugias dangiška galia...
Mintys grįžta į žemę, kuria vaikščiojo ji,
Širdimi visus rėmė – ir jauna, ir gaivi.
Išmyluoti užaugom – krovė lobius į širdį,
Atminimą jos saugom, net jos žodžiai mums girdis.
Padėkoti tik galim, kad mums leido turėti
Mamą – nuostabios valios, mamą – meile kerėti...