Diptikas pirmas.

O Saulės Paukšte, mano pilys lieka
Tavo Karūnoje, kaip ilgesio sapnai –
Aš iškeliauju... Tu sakai, kad riekę
Ten duonos prakaitu jie pelnosi žemai!?

...Kad Skausmo Medžiai kartais dangų siekia –
Ir pienių vėjas bala šalnomis –
Rudens perkūnai dalgiais nusidriekę!
...Ai, dar yra tenai Gėlos Naktis!

Aš noriu Ją paliest širdim ir pienę
Prakalbinti kaip Saulę tarp miglų –
Išleisk mane, o Paukšte, toliuos vieną
Keliauti kerinčiai trapiu keliu,

O Saulės Paukšte, mano pilys lieka
Tavo Karūnoje kaip ilgesio sapnai...


Diptikas antras.

Jau iškeliauju klonin... Liūdesy Tu?
...Sutemo Tavo tylintys sparnai –
Sugrįšiu aš, sugrįšiu... Virš krantų
Bedugnių anemone lėkt galiu... Žinai,

Juk pasiilgus paslaptingų tolių
Aš jau seniai... Bet neliūdėk, miela,
Takai numinti slėnin skausmo brolių –
Ir mano ten dažnai visa siela!

... Su Dievu, aukso pilys virš kalnų,
Su Dievu, amžina šviesa skaisčioji,
Aš Žemės žiedo sapnu gyvenu –
Iš tolių moju, Paukšte, Tau mieloji...

Per pienių vėją brenda ilgesys,
O Saulės Paukštės uolos nesuranda!
...Su dalgiais šienpjoviai! Juoda vilnis
Varpams variniams neša tamsų gandą –

Tokia trapi tu, Saulės Pasaka, esi –
Baltais tarpekliais pienių spinduliu atskriejam –
Karaliais virstam gaublyje visi,
Kai su Dangum ir Žeme susiliejam –

Jau iškeliauju klonin... Liūdesy Tu?
...Sutemo Tavo tylintys sparnai –
Sugrįšiu aš, sugrįšiu... Virš krantų
Bedugnių anemone lėkt galiu... Žinai...