Dainuok kaip paukštis ankstų rytą,
Kaip vieversys plevenk aukštai.
Tada išbandymas sunkiausias
Tau bus tiktai vieni juokai.
Ir tegu lengvas laikas teka,
Paklusk jo tėkmei ir nebėk,
Gyvenimas – tai ilgas kelias,
Tausok save ir neskubėk.
Ištrauki savo lobių skrynią
Ir apsivilk gražiausiu drabužiu,
Gal kam atrodys jie seni ir nusitrynę,
Bet tu jausies laimingu ir gražiu.
Tik neprarask savęs, nekaltink,
Viskas, kas buvo – tai tik dėl tavęs,
Žinok, pasaulis būtų apsiverkęs,
Išgirdęs tavo žodžius ir eiles.
 
Kai skamba posmai, nutyla ginklai,
Jau  priešų nėbėra, vieni kitiems paduoda ranką ir sėkmės palinki.