Tu nesakyk – į šviesą eisiu...
Pražydo saulės spindulys.
Kuždėsiu tylią sielos giesmę –
Išdegusi ugnis nukris...
 
Priimk mane – tai spurda spalvos,
Tai akmenys sužydo gyvastim...
Pravirksta žvaigždės, tamsoje paklydę.
Gal mes abu pavirsim nebūtim?
 
Tu nesakyk... Buvau apakęs,
Dabar dėl to jaučiuos  kvailai.
Kuždėsiu tylią sielos giesmę
Ir nieks manęs nebaus už tai.