Tyliai girgžda vėl šulinio svirtis,
Tu negrįši, mieloji, žinau,
Skaudžiai kando gyvenimo iltys,
Jau seniai išėja – pasenau.
Tavo šilumą, žvilgsnį, skarelę
Ligi šiol, sengalvėle, menu, 
Nors užžėlė vaikystėn takelis, 
Be tavęs, motinėl, gyvenu.
Raizgo laiko voratinkliai sielą –
Ją man peršti seniai.
Suskaičiuotos gyvenimo dienos
Tarsi bičių koriai.
Degsiu tyliai ant kapo žvakelę –
Pakalbėsim abi.
Mindau savo gyvenimo kelią, 
Tu – manam ilgesy...