Pabelsti galima į sieną,
Į stalą, prie kurio rašai.
Būtų gerai, jei iš medienos
Sėdėtų  ir valdžios šulai.
 
Galbūt tada ir prisibelstum
Į jų medines dėžutes,
Kad laikas varžtelius pakeisti,
Nes ten užstrigo jau kažkas.
 
Stagnacija, matyt, įniko
Siaust ekonomikos laukuos.
Algelės, pensijos nupliko,
O juk kitaip kituos kraštuos.
 
Nėra nei karo, nei blokados,
Nei žemė dreba, nei dangus
Nesiunčia vėtrų, uraganų...
Vien tik pavasario lietus.
 
Jei ir toliau „baloj“ sėdėsim,
Tai greitai pusė Lietuvos
Ne vien mėsos, bet jau ir druskos
Pirkti į Lenkiją važiuos.
 
Sutupdėm tautą ant laiptelio
Paties žemiausio iš visų,
Belieka tik prikalt lentelę —
Lietuviai džiaugiasi skurdu!
 
Naujų  žaislų padarėm vyrams,
Kuriems be „bambalių“ sunku.
Dabar, surinkę iš pakrūmių,
Jais žaidžia su „Taromatu”.
 
Kad jau žmonių mažai beliko,
Tiesiog kalbėti banalu,
Nekaltinu, kad nepatiko
Jiems krimst traškučius pažadų.
 
Atsiklaupėm prieš „laisvą rinką“,
Sukčius iškėlėm lig dangaus,
Vyrai iš „Snoro“, „Ūkio banko“
Juk buvo aišku, kad apgaus.
 
Bet ne, nematė, kas turėjo
Matyti žulikų žingsnius.
O gal ir matė, bet tylėjo,
Galbūt tikėjo „dosnumu“.
 
Juk tiek nedaug, atrodo, reikia —
Tik darbo, padorių algų,
Politikos, kuri nelaiko
Valstybės futbolo lauku.
 
Tas tam įspyrė, kitas kando,
Trečias išbėgo pas kitus,
Ketvirtas nuo kalnelio žvalgos,
Su kuo laimėti rinkimus.
 
Ech, vyrai vyrai, didžiavyriai,
Senosios žemės Lietuvos!
Ar jums grybus tik rinkti girioj
Ir kartais peštis dėl valdžios?
 
Argi nemokat atsirinkti
Europos turguj vien tik tai,
Kas Lietuvai iš tikro tinka,
Kad būtų mums visiem gerai?
 
Ar kalbos dovaną praradot
Ir bijot žodį tart tiesos,
Kad reikia mums... ne, ne paradų,
Bet europietiškos algos?
 
Nebus Europos be valstybių,
Doros kultūros ir tautų,
Kurios išlikt, klestėti turi,
Bet gintis kumštyje kartu.
 
Bet koks kokteilis dar ne pietūs,
Trumpa akimirka girta.
Tam, kam nuo darbo delnas kietas,
Tam duona visados šventa.
 
Joks „Darbo kodeksas“ ir jo pudra geresnė,
Taip žemai kritus — nepadės.
Turi  ateit karta  kita, sąžiningesnė,
Ir daug ką keisti iš esmės.
 
Rašyt tikrai lengviau nei belsti
Kaip kam į galvas vatines,
Kad laikas, laikas atsimerkti,
Kitaip nekęsim greit savęs.
 
Laisvė ne tam duota mums Dievo,
Kad ją, įkeitę už  eurus,
Atverstume prie Kremliaus sienos
Senus istorijos lapus.
...................................................
Juk laikas belsti į ten, kur rūmuos
Kai kam jau sąžinė pavirto dūmais.