Atskubėjęs gegužis visur išbarstys
Baltus žiedlapius ant eilėraščių tako.
Vien nuo saulės žiedų mano siela pagis,
Kai rašau širdimi ant vienintelio lapo.
 
Ir žiedais apkaišys žemę žalias gegužis.
Skris vėl eilės kaip paukščiai padangėj.
Upeliukais srauniais mano mintys nuūžę
Balto lapo mažytę kertelę suranda.
 
Greit jaunamartės šydas ant sodo užkris.
Trapiais  žiedlapiais  vėjas mozaiką dėlios,
O svajonėm atplaukęs nuo upės rytys
Mano posmų melodiją vyšniose gros.
 
Gal surasi žodžius ant eilėraščių tako,
Kris į ištiestus delnus žvaigždėta naktis.
Kai palinksi nakčia prie suglamžyto lapo,
Balti žiedlapiai ašarom posmuose kris.