Tu išdavei mane su vėju,
Išėjai per pievą basomis –
Sakei man, kad sugrįši,
O tavęs nėra dar vis.

Aš ūkavau prie medžių, tavo kvapą uosdama,
Buvau giria visa ieškodama tavęs.
Po mano medžių šaknimis gulėjai,
Šlapia žole rankas prausei.

Tu išdavei mane su vėju,
Jis vienintelis tau buvo palankus.
Tavęs jau niekas nepalenks –
Esi žmogus, pavirtęs vėju.

Aš medžių lapais atsiduosiu tau,
Šakom išlaužytom gedėsiu,
Tik dar paliesk mane ta rytmečio vėsa,
dar padainuok man dainą...
dar duok minutę pasižiūrėt tau i akis