Telaimina mane velniai

Kai nežinia mane kankina,
O vienišumas toks sunkus,
Atrodo, pulsiu vėl į liūną,
Kur pasitiks mane velniai.

Su muzika, dainom ir šokiais,
Su vaišėm, brangiais svečiais
Patsai Liuciferis mane pasveikins
Ir geidulius įžiebs suskaldytoj širdy.

O užmarštis mane aukštai įsupusi
Įmes į katilą liepsnojantį –
Te meilė dega pragaro virtuvėj!

Be sąžinės ir graužaties,
Su taure karšto vyno rankose,
Su dalgiu, pagaląstu mano galvai,
Pasveikint išeinu mirties.
nerašanti