Mes nuslydom viens kito paviršium
Iki tvinksnių giesmės nesigėrę 
Lyg tausodami tai,
Kas ne svetimo skirta akims.
Į voljerą aistrų
Iš laukinių atrinkome žvėris —
Tegul riejasi tol,
Kol iš įsiūčio urzgę užkims.

Mes nuslydom viens kito paviršium
Kaip mėginę patirtą glamonę,
Lyg sumanę įbrist
Į praėjusio laiko bangas.
Pūdas druskos žaizdoms —
Nesiskųsi, būtis jog beskonė,
Ir nekils nė minties
Iš anuokart ką nors atsinešt.

Mes nuslydom viens kito paviršium
Kaip lietus, lango stiklą palietęs —
Nei saldžių pažadų,
Nei svajonių, sapnų, nei vilties.
Kaip manai, vardan ko?
Nežinojom, kur meilę padėti.
Kaip ją gyvą užkast?
Kaip ją, suriestą skausmo, ištiest?

Mes nuslydom viens kito paviršium
Lyg netinkantis raktas per spyną,
Įbrėžimas vagies — juk atvertų,
Jei lauktų tavęs.
Nėr bendros praeitis,
Tegul nieks paslapties nesužino.
Du suskirdę, įdužę paviršiai
Vienas kito slydimą iškęs.