Taip liūdna, atvėso ir gelia,
Net pienių geltonis pajuodo,
Kartėlis vėl usnimis žalias,
Vėl saulės zuikučiai ant gruodo.

Užšąla net mintys patamsiais,
Karčiai skamba kaktuso žodžiai.
Duokš mažą rankytę kaip ramstį,
Trapumas jos vis dar paguodžia.

Mažyle jausmais nemeluotais,
Audros jūroj šiltas delniukas,
Kur tavo gerumas lyg luotas
Akių žiburiais aplink sukas.

Mažyle, mažyle tu mano,
Maldauju, neauki taip greitai!
Suaugę išbarsto švelnumą,
Be jo kaip gyvenimu eiti?