Tuščiam voke radau Tavo ramunę,
Menu apždiūvusius nuo ilgesio žodžius
Ir taip suspaudžia laikas šią minutę,
Kad išsilieja vandenynas į krantus.
Paliečia arfos stygą lašas šauksmo,
Ištyška balsas ant nugludintų kraštų
Ir laša laša į bijūnų žiedus
Tas stebuklingas žodis ATEINU.