Kai nuliūdau
Ir ašara aky sustingo,
Tau pasirodė tai
Labai
Juokinga.
 
Kaip upeliukas
Juokas nučiurleno,
Kita užstrigo
Ašarėlė
Mano.
 
Bandei ją nukrapštyt nagu,
Bet nepajėgęs pasakei:
– Tegu!
 
 Kai tavo triumfas
Atsipūtęs
Švenčia,
Vien ašarom apvainikuoju
Savo pančius.
Lai ritasi ir tarsi perlai
Žyra.
 
Mums perlų dovanoja
Dosnūs vyrai!