Minkštas minkštas aksomas naktų,
Užkalbėtas alsiu tavo kuždesiu.
Pilnatis sidabrinė atplūs,
Kai dar aistros raivysis neuždengtos,

Kai dar kūnai lyg tošys boluos
Iš vidaus kaitrią liepsną iškvėpę,
Kai bekraščiuose soduos tylos
Be tavęs — anei žingsnio į priekį.

Plėšau drobę dienų į skutus,
Kol pasiekiu tvinksnius po oda.
Minkštas minkštas aksomas. Pabusk.
Nebebėgu. Nurimk — pasiduodu.

Karštas lūpas priglaudęs kuždi,
Kol lava ima virt mano gyslose.
Brėkšta. Baigiasi mūsų naktis.
Išsklaidys ar kerus gaidgydystė?

Nė neklausi, todėl, kad žinai,
Kas man ilgesio peršulį tvarstys?
Po tikrovę klajoja sapnai,
Jiems glėbiai atsegti ir atvarstyti.

Minkštas minkštas aksomas naktų.
Užsimerkiu. Šypsausi. Skrendu.