Sukas laiko ratas svajones suvėlęs,
Kiek raiba gegulė mums dar iškukuos?
Čia mažais delniukais rieda žemuogėlės,
Čia pūga šaipūnė ganosi plaukuos.

To užburto rato sulaikyt neduota,
Nesusigrąžinsim nė vienos dienos.
Vaikuose jaunystė kelia savo puotą,
Gal per ją ir mus dar kuo apdovanos?

Sukas laiko ratas vėtrų nestokojęs,
Šypsenoj paslėpsim graudulį širdies,
Kai sugrįš vaikystės laimė basakojė
Ir vaikaičių lūpom juokas suskardės.