Tavam delne vingiuoja mano kelias
           ir mano klystkeliai šakojasi delne –
Tu atrandi paklydusį gilioj raukšlelėj
           ir iškeli į delno aukštumas mane...

Ir kur beeičiau – Tau brangus kiekvienas
           manasis žingsnis – leidi tai širdim suprast –
palaimintos ant Tavo delno mano dienos,
           akimirkos ir metai – juos naujai atrast

Tu savo meilėj mokai ir nušvieti kelią,
           ir mano klystkelius ten įrėžtus delne –
dėkoju Tau, kad ir gilioj raukšlelėj
           galiu laimingas būt, nes sutikau Tave.